Dėl visuotinio atšilimo kylanti temperatūra gali sukelti „nuolatinius sisteminius sukrėtimus“ kavos gamybai visame pasaulyje. Penki iš šešerių pavojingiausių kavos gamybai metų įvyko 2010–2020 m. Klimato kaita iki 2100 m. gali sumažinti kavos auginimui tinkamų žemių plotą 54%. 12 didžiausių kavos augintojų pagamina apie 90% pasaulinės produkcijos. Tai Brazilija, Peru ir Meksika Pietų Amerikoje; Uganda ir Etiopija Afrikoje; ir Vietnamas bei Indonezija Pietryčių Azijoje. Šie pagrindiniai kavos tiekėjai, tokie kaip Brazilija ir Vietnamas, yra ypač pažeidžiami klimato kaitos, keliantys grėsmę pasaulinei kavos pramonei. Hondūro ir Etiopijos kavos augintojus jau paveikė kylanti temperatūra ir nenuspėjami orai.
Lietuviai per metus išgeria maždaug 12 000 tonų kavos. Šis skaičius 2020, 2021 ir 2022 metais išliko vienodas, tačiau kasmet kavos kaina augo. Kavos gamybos pokyčiai dėl klimato rizikos taip pat gali turėti didelių ekonominių pasekmių šalims, kurios labai priklauso nuo kavos eksporto. Kava, ypač mūsų pamėgta arabika, yra labai jautri klimato kaitai, o tai kelia pavojų pasauliniam gamybos lygiui. Prognozės rodo, kad arabikos kavos išeiga žymiai sumažės iki 45,2%, o robusta kava taip pat turėtų sumažėti 23,5%. Pagrindiniai arabikos regionai Brazilijos pietryčiuose ir pietvakarių Etiopijoje yra vieni labiausiai jautrių klimato pavojui regionų. Dėl klimato kaitos gali tekti keisti kavos auginimo vietoves, o tai gali turėti įtakos kavos gamybos kokybei ir kiekybei.
GRĮŽTI ATGAL